sitemap

A- A A+

Įstaigos kodas 290108180
Adresas: Perliaus g. 30, Perlojos k., Varėnos sen., 65372 Varėnos r.
El. paštas perlojos.daugiafunkcis@varena.lt
Tel.: (8 310) 47 648

Naujienos

LITERATŪRINĖ POPIETĖ, skirta Lietuvių kalbos dienai paminėti. Nuo 1999 m. vasario 21-oji Jungtinių Tautų paskelbta Tarptautine gimtosios kalbos diena. Gausus būrys Tolkūnų, Nedzingės, Pakaršio kaimų vaikų susirinko į Nedzingės daugiafunkcį skyrių. Bibliotekininkė Irena papasakojo daug įdomių dalykų apie lietuvių kalbą, jos išskirtinumą ir būtinybę saugoti protėvių ir mūsų gimtąją kalbą. Vyko literatūrinė viktorina ir linksmosios užduotys.

DZŪKIŠKŲ VALGIŲ EDUKACIJA. Nedzingės  k. bendruomenės narė Lina Tamulevičienė ir neformaliojo ugd. organizatorė Eglė mokė vaikus kepti dzūkiškas bulvines bandas ant kopūsto lapo. O kol kepė bandos kultūros centro darbuotojas Albertas sporto salėje su vaikais žaidė liaudiškus žaidimus.

 

POPIETĖ ,,DUONOS KELIAS‘‘. Bibliotekininkė Irena supažindino vaikus su duonos diena, šventintos duonos galia ir tradicijomis. Vaikai sprendė literatūrines užduotis, prisiminė kūrinius apie duonelę. Neformalaus ugdymo organizatorė Eglė papasakojo apie duonos kepimo ir gaminimo technologiją ir papročius.

Vyko DUONOS KEPIMO edukacija.

Vasario 5 d. nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, nuo užkalbėjimų.

Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims ir nesunaikins namų. Šventinta duonelė būdavo užkišama po trobos rąstais palubėje, įkišama į namo pamatus. Tokios duonos gabaliuką padėdavo ant krosnies, kad ugnis iš namų neišeitų ir neišplistų. Kilus perkūnijai, tokią duoną laikydavo suspaudę rankoje, kad perkūną atbaidytų.                                                                                                       

Motinos, išleisdamos sūnus į kariuomenę, į drabužius įsiūdavo duonos trupinį, tikėdamos, kad sūnų aplenks kulka.

Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su Šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose.

POPIETĖ ,,KALĖDŲ BELAUKIANT...‘‘ Bibliotekininkė Irena vaikus supažindino su Advento reikšme ir simbolika. Ad­ven­tas – iki­ka­lė­di­nis lai­ko­tar­pis, su­si­kau­pi­mo, pa­si­ruo­ši­mo Kris­taus at­ėji­mo į šį pa­sau­lį šven­tei – Ka­lė­doms. Žo­dis ad­ven­tus lo­ty­niš­kai reiš­kia ar­tė­ji­mą, at­ėji­mą. Pieš pra­si­de­dant Ad­ven­tui, seniau pa­si­baig­da­vo pie­me­nė­lių dar­bo se­zo­nas. Jie at­si­svei­kin­da­vo su sa­vo šei­mi­nin­kais ir iš­ke­liau­da­vo na­mo pail­sė­ti, švęs­ti Ka­lė­dų.

Po literatūrinės popietės vaikai darė atvirukus  ir užrašė sveikinimus. Neformalaus ugdymo organizatorė Eglė pravedė ŽVAKIŲ LIEJIMO EDUKACIJĄ. Vaikai nusiliejo po žvakę, kurią uždegs ŠV. Kūčių vakarą savo šeimoje.

Vėliau vyko KŪČIUKŲ KEPIMO EDUKACIJA. Vaikai vaišinosi kūčiukais  su žolelių arbata ir jaukiai praleido adventinę popietę.